Susprogdintas bokštas – gerų permainų ženklas

Druskonis, 2005 m. sausio 28 - vasario 3 d. Nr. 4 (780)
"Druskonio" inf.

 

Atvyko žurnalistų desantas

Sausio 25-oji, antradienis, 12.55 val. Kvapą sulaikiusi kelių šimtų druskininkiečių minia stebi, kaip per 30 sekundžių jų akyse išnyksta vienas didingiausių sovietinių laikų kurorto simbolių – buvusių fizioterapijos gydyklų vandens bokštas. Beveik 11 kg amonio salietrinių sprogmenų, sukaišiotų į betoninio, maždaug 7 tonas sveriančio bokšto skyles, prilygo įspūdingam fejerverkui. Kauno UAB „Detonas“ beveik tris savaites svarstė, kaip racionaliausiai, be rizikos žemyn nuleisti sunkiasvorį objektą. Jų specialistai bokšte padarė apie 300 gręžinių ir juose išdėliojo po 30-80 gramų sprogmenų. Vandens parką statanti Alytaus UAB „Skirnuva“ griovimo procedūrą apdraudė net 5,5 mln. Lt suma.

Šio betoninio monstro griūtis vietiniams ir visai Lietuvai reiškia ne tik atsisveikinimą su pilka, daugiau kaip du dešimtmečius stūksojusia praeitimi. Kitąmet gruodį šioje vietoje planuojama atidaryti vieną didžiausių vandens pramogų parkų Europoje. 

56 metrų bokšto teritoriją saugojo apsaugos darbuotojai, nuo sprogdinimo vietos aktyviai gainioję vaikus ir žurnalistus. Žiniasklaidos atstovų čia buvo susirinkę ne ką mažiau kaip į Prezidento inauguracijos iškilmes. Vieni buvo „įaugę“ artimiausių įstaigų balkonuose jau prieš valandą iki sprogimo, kiti reginio grožį bandė užfiksuoti sunkvežimio kėbule. Kai kuriems žurnalistams teko skubiai gelbėtis nuo dulkių debesies.

Sumaišė vėliavos spalvas

Paskutinį griūvančio betoninio bokšto atodūsį druskininkiečiai, susispietę aplink Grožio šaltinį ir naująsias miesto gydyklas, pasitiko plojimais. „Na, tokią progą reikia pažymėti, einam išgerti“, - pakiliai nusiteikę buvo raudonskruosčiai Gardino gatvės gyventojai. „Na va, statėm statėm, o dabar griaunam“, - klegėjo smalsios Druskininkų beretės. Vienintelė nelaimingiausia publika šiame renginy buvo varnos. Driokstelėjus bokštui, pulkai rėkiančių įkyruolių pasklido po padangę, praradę savo mėgstamą susirinkimų vietą.

„O gi čia dabar kas? Kokiai valstybei priklauso Druskininkai ir kas čia tą parką finansuoja - Kamerūnas ar Gvinėja? – juokdamiesi praeiviai bedė pirštus į didžiulį skydą, užkartą ant statybinės tvoros, juosiančios statomą Vandens pramogų parką. Europos Sąjungos simbolika išmargintame plakate, aiškinančiame, kas čia ir už kieno pinigus statoma, prie Druskininkų herbo buvo išraityta keisto spalvų derinio vėliava. Kitąryt po sprogdinimo plakate jau plevėsavo lietuviška trispalvė.

Rojus atsivers kitąmet

Didelio susidomėjimo sulaukusiame Druskininkų projekte iš pradžių buvo bandyta naujam gyvenimui prikelti ir šį vandens bokštą. Čia planuota įrengti ilgiausią Europoje vandens nusileidimo taką. Tačiau specialistai, įvertinę jo būklę, mineralinio vandens pakenktas pagrindines konstrukcijas, patarė nerizikuoti. Nutarta atsisveikinti su praeitimi ir vietoj jo statyti naujus nusileidimo takus.

Šalies ir užsienio žiniasklaida, iki smulkmenų aprašiusi kūno ir dvasios rojumi vadinamą Druskininkų parką, laukia nesulaukia, kada gaus pakvietimus išbandyti jo siūlomas pramogas. Čia iš tiesų netruks nei malonumų, nei egzotikos. Jeigu šiam viešos infrastruktūros objektui tokie pat geranoriški bus Europos Komisijos pareigūnai bei Lietuvos Ūkio bei Finansų ministerijų specialistai, Druskininkų vandens rojaus vartai atsivers jau 2006-ųjų gruodį.

Svaigina net planai

„Upės, granito krantai, palmių pavėsis, marmuru spindinčios pirtys, iš jų sklindantys svaigūs aromatai, tikras tailandietiškas masažas bei daugybė pramogų po vienu stogu“, - būsimais Druskininkų vaizdais ir kvapais skaitytojus prieš kelias savaites kerėjo „Lietuvos rytas“. „Į Druskininkus žmones greitai vilios ne tik Grūto parkas, bet ir svaiginantys vandens malonumai“, - sausio 3-ąją žiūrovams reportažą apie Druskininkus rodė Čikagos televizija.

Brangiausias statinys kurorto istorijoje – 115 mln. Lt vertės Vandens parkas užims 24 tūkst. kvadratinių metrų. Čia bus taip pat įrengtas pirčių kompleksas, 56 vietų 3-4 žvaigždučių viešbutis, žiemos sode veiksiantis indiško maisto restoranas.

Pramogų parko projektą kūrusi Danijos projektavimo įmonė „Covi“, jos antrinė bendrovė „Covi Baltik“ ir Vilniaus architektūros studija išsaugojo buvusių Fizioterapijos gydyklų stilistiką - tris pasagos formos pastatus jungs bendras vestibiulis, o vidiniai pastatų kiemai pasislėps po kupolu. Nemenku egzaminu tokį užsakymą pavadinę projektuotojai perskaitė kalnus literatūros ir savo kailiu išbandė kone visus Europos vandens pramogų parkus. Tačiau didžiausia žvalge šiame projekte vis tik buvo Druskininkų valdžia, išmaišiusi net Skandinavijos šalis, tačiau likusi labiausiai sužavėta Vokietijos vandens parkais.

Pirtyse - ramybė

Druskininkų vandens parkas išsiskirs savo pramogomis. Čia daužysis jūros bangos, tyvuliuos baseinai, tekės sraunios upės. Aštrių pojūčių gerbėjų lauks 8 vandens nusileidimo kalnai, moteris glamonės dirbtinė saulė, paplūdimiai, saunos bei garų pirtys. Pirčių kompleksas bus uždaras vaikams, kuriuos tuo metu prižiūrės auklės. „Atsipalaiduoti ir mėgautis pirties malonumais aplinkui krykštaujant vaikams - sudėtinga. Čia norisi ramybės“, - teigia meras R.Malinauskas. Šiame korpuse bus įrengta apie 20 skirtingų pirčių, besiskiriančių temperatūra, kvapais,drėgme. Kas mėgsta kvapus, galės svaigti nedidelės drėgmės romėniškoje pirtyje.   Mėgstančių egzotiką lauks kaldariumai – karšto vandens vamzdynais intensyviai šildomos patalpos. Aplinka taip pat bus pritaikyta šioms pramogoms – pirtis puoš įvairios skulptūros, baseinus ir sukūrines vonias - palmių bei granito kalnai, specifinė architektūra. Čia, vandens baseine, veiks ir baras. Dvi pirtys – rusiška ir druskų, bus įrengtos ir lauke. Antrame pirčių komplekso aukšte ketinama įrengti tailandietiško masažo saloną su rožių voniomis, aliejais ir smilkalais.

Keturios valandos Vandens parke, planuojama, kainuos apie 30 Lt.

 

www.druskonis.lt