Gydyklos architektūra

Lietuvoje devintajame dešimtmetyje pradėta daugiau eksperimentuoti, ieškoma plastiškesnės architektūrinės išraiškos. Įgyvendinami individualūs projektai. Pasireiškė postmodernistinės idėjos. Buvo būdingas sugrįžimas prie vietinės kultūros tradicijų, etninio architektūrinio paveldo. Gelžbetonio dėka, architektai projektuose komponuoja pastatą, pasitelkdami ne tik geometrines, bet ir gamtoje esančias formas.

Vienas ryškiausių naujos pakraipos pavyzdžių – fizioterapijos gydykla Druskininkuose, kurios autoriai – arch. R. ir A. Šilinskai. Šio pastato originali ir ekspresyvi betono galimybės išraiška daro didelį įspūdį savo neįprasta plastiškai – skulptūriška forma.

Druskininkų miestelio senamiestyje, kuriame pastatyta fizioterapijos gydykla, urbanistinei tradicijai būdingi vieno, dviejų ar trijų aukštų mediniai pastatai. Architektai R. ir A. Šilinskai laikydamiesi šios tradicijos, suprojektavo dviejų aukštų statinį, išsiskirianti savo medžiaga ir įspūdinga forma. Bet, kadangi, senamiesčio mediniai pastatai taip pat yra individualūs, skirtingų architektūrinių sprendimų, postmodernistinis statinis puikiai papildo kraštovaizdį, suteikdamas estetinę išraišką.

Fizioterapijos gydyklos pastato funkcija – visuomeninės paskirties. Gydykloje atliekamos gydomosios procedūros su mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu. Paskirtis įtakojo pastato planą.

Dviejų aukštų fizioterapijos gydyklos pastato planas griežtai simetriškas, jį sudaro apjungti trijų pasagos formos korpusai su vonių patalpomis, kuriuos vienija erdvus vestibiulis, vainikuotas kupolu. Centrinės ašies tęsinyje – apskritas plaukimo baseinas (foto. 1) ir apskritas vandentiekio bokštas.

Pagal projektą fizioterapijos gydykla pradėta statyti nuo viršaus. Plane naudojamas laikančiųjų, įtvirtintų grunte, kolonų tinklas. Perdengimai išliejami ant žemės ir vėliau sudedami vienas po kito. Kupolas buvo keliamas tokiu pačiu būdu. Šis metodas suteikė galimybę kurti įdomias architektūrines formas ir interjero sprendimus, leidžia architektui konstrukcines formas paversti meninėmis.

Pastato planą sudaro tris korpusai, kurių jungimosi vietoje yra tris įėjimai. Pagrindinio fasado įėjimas ypatingai puošnus. Laiptai erdvus, įkomponuoti tarp dviejų, simetriškai išlenktų korpuso sienų (foto. 2). Puošia fasadą virš laiptų skulptūrinė kompozicija (foto. 3). Fizioterapijos gydyklos paskirtis – atlikti įvairias gydomąsias procedūras su mineralinių vandeniu. Tai atsispindi kompozicijoje. Vaizduojamos, lyg sustingusių vandens bangų formų linijos, kurių perteikiama ekspresija ir dinamika būdinga secesijai.

Šoninių fasadų laiptus puošiančios kompozicijos lokalesnės. Pietryčių fasado kompozicija įkomponuota tarp dviejų laiptų. Vertikalių plokščių statiškumų sušvelnina apatinėje dalyje plastiškas ažūrinis vingis.

Pastato eksterjere dominuoja geometrinės formos savo masyvumu, komponavimo vieta, užbaigdami pasagos formos korpusų kompoziciją. Autoriai pasirinko pagrindinę – cilindro formą. Masyvios plastiškos formos prislopinamos sienų vertikaliu ritmu bei laikančiųjų lengvų kolonu dėka.

Korpusų geometrinių formų kompozicijos asimetriškos ir skiriasi išdėstymu bei proporcijomis (foto. 4). Tai suteikia estetinę išvaizdą pastatui žiūrint iš skirtingų vietų. Plastiškos formos susiliejimo vietose šešėlių ir šviesos kontrasto dėka, taip pat, priklausomai nuo saulės apšvietimo ir paros laiko, įgauna skirtingus kontūrus.

Pastato interjeras atkartoja išorės plastiškumą. Architektai, taip pat taiko ovalias geometrines formas ir lenktą liniją. Laiptų parapetų turėklai sudaro nenutrūkstamos linijos vingį. Pirmame ir antrame aukštuose laiptus puošia cilindro formos. Atviros laikančios kolonos papildo interjero kompoziciją. Antrame aukšte kolonas užbaigia platūs apskritimai, atkartojantys kupolo formą (foto. 5).

Tarp pirmo ir antro aukštų nėra ištisinės perdangos, dėl to interjeras yra labai erdvus. Dvejuose aukštuose įkomponuoti dideli langai ir kupolo apatinėje dalyje langų juosta suteikia pakankamą natūralios šviesos pateikimą.

Fizioterapijos gydyklos funkcinis planas yra aiškus ir nesudėtingo sprendimo. Kadangi pastatas turi tam tikrą praktinę užduotį, autoriai tai išsprendžia, naudojant vonių korpusams pasagos formą. Patalpos išdėstytos aplink centre esančią, su viršutiniu apšvietimu patalpa.

Vonių korpusuose šoninėse sienose tarp durų pasikartoja eksterjero išilginių juostų ritmas (foto. 6). Ritmas, lubų bei sienų lenktos linijos juostos sudaro tolio perspektyvą, kurią papildo lubų apskritimo formos šviestuvai. Taikomi vonių korpusuose elementai visumoje suteikia kompozicijai mistinę nuotaiką. Korpusų pasagos formos kompozicija sudaro vidinį kiemelį, į kurį galima patekti tik iš išorės.

Atskirtas nuo pastato architektūrinis elementas – apskritas vandens bokštas (foto. 7). Bokštą sudaro skirtingo skersmens apskritimai, sudėti vienas virš kito. Sušvelninant viršutinių masyvių apskritimų sunkaus slėgio įspūdį, paliekami pirmasis, trečiasis ir ketvirtasis apskritimai atviri. Perdanga tarp trečiojo ir ketvirtojo apskritimų ažūrinė. Plonos kolonos ir perdangos ažūras sušvelnina monumentalumo įspūdį.

Pastato korpusų geometrinėse kompozicijose, išskyrus korpusų sienų ritminį motyvą, taikomas minimalus dekoras. Vienas iš elementų – apskrita anga, padengta gintaro spalvos stiklo plokštėmis. Sekantis ornamentinis dekoras – bokštą puošiantis, gėlės formą atkartojantis motyvas. Plastiškas, išlenktos linijos sudaro kontrastą taisyklingai apskritimo formai ir suteikia estetinį vaizdą.

Interjerą puošia, antrame aukšte, gintaro spalvos stiklo luitų kekės, kuriose, pro kupolo langų juostą patenkanti saulės šviesa, žaidžia atspalviais, kaip tikrame gintaro gabalėlyje.

Siekiant visumos harmonijos autoriai skiria ypatingą dėmesį pastato spalvai. Pasirenka šviesiai pilką spalvą, sumažindami monumentalumo įspūdį. Bet, interjere spalva turi formos išryškinančią funkciją. Tamsi laiptų parapetų turėklų spalva pabrėžia perspektyvą ir formų kontūrų linijų plastiką.

Druskininkų miestas – kurortas esantis natūralioje aplinkoje, pritaikant geografines sąlygas žmogaus sveikatai ir poilsiui. R. ir A. Šilinskai atsižvelgdami į pastato vietą ir paskirtį, pasirinko gamtoje esančia gėlės lapo formą– trilapio dobilo.

Fizioterapijos gydyklos pastatas originalus, monumentalus. Pasižymi individualia plastiškai – skulptūriška forma. Pastato planas simetriškas. Sudaro planą tris apjungti pasagos formos korpusai ir centrinės ašies tęsinyje vandens bokštas. Asimetrinės plastiškos kompozicijos ir vertikalus ritmas išskaido pastato statiškumą, suteikia dinamikos.

Danutė Kašėtaitė


  • foto. 1
  • foto. 2
  • foto. 3
  • foto. 4
  • foto. 5
  • foto. 6
  • foto. 7